- kesulas
- kẽsulas sm. (3b) 1. į vieną daiktą sulipę, susilieję kokie nors daiktai, gniutulas, gumulas, kezulas: Suplėkę žirniai viename kesulè guli J. Kraujas į kẽsulus supuolė Škn. Kesulaĩ krito – taip sukrekęs kraujas Škn. | Ugniniai žalčiai lenda tiesiai į akis, ugnis kesulais ant galvos krinta, o jis nė akių nepakelia nuo knygos LMD(Šlv). 2. gniūžtė, pluoštas, kuokšta, ryšulys, puokštė: Linai suraišioti į kẽsulus Škn. Kẽsulą linų paėmęs išpuduliavo (suvėlė, išdraikė) Škn. Neškit kesulus [linų] ir kraukit ant užlių Rz. Karnų kesulas Blv. Kẽsulas pančių, virvių, drapanų, pakulų J.Jabl(Kp). Nenuėstoj dirvoj paliekta kesulai žolės Žeml. Kẽsulas vilnų kietai susisukęs J. Kuone iššokau iš lovos, gavusi nuo savo draugės laukinių gėlių kesuliuką Blv. 3. kekė: Žiedų kesulė̃lis K.Būg(Ds). 4. spiečius, tumulas: Bitys į kesulą sukibo Mžk. Labai daug priviso musių kūtė[je], kesulais kabo palubėse Mžk.
Dictionary of the Lithuanian Language.